LONG dispela isiu, bai yumi rit na save long ol rot bilong redim yu yet long kamapim tru ol gol  o wok mak bilong yu wan wan.

Yu no inap win na kisim ol gol o wok mak bilong yu sapos yu no mekim wok redi long rot bilong bihainim long win.

I gat tupela kain rot bilong redim yu yet;

  • Redim ol hiumen risos (fisikol, mentol, spirit)
  • Redim ol projek.

Taim yu laik divelopim yu yet na win long laip, yu mas redim yu yet oltaim. Ol skil na netserel abiliti bilong yu i no inap kamap ples klia na karim kaikai sapos yu no kisim trening na redim yu yet long karimaut wok. Em i impoten tru long kisim trening bai yu ken redim yu yet long wok.

Planti milien kina mani  i save lus nating olgeta yia bikos wok i no save kamap gut. Planti projek i no save pinis gut bikos i no gat inap mani, no gat save manmeri  na no gat trening bilong redim yumi yet long mekim wok.

Ol eksiden o hevi i save kamap long wok ples bikos long keles pasin. Wol i pulap wantaim ol pipel i kamapim ol liklik wok. Long dispela, yumi yusim na lusim bikpela taim na mani nating bikos yumi no save plen na redim yumi yet.

Yumi save gat hevi long olgeta de, pait wantaim wanpela na narapela, stap insait long kraisis bikos yumi no redim yumi yet. Bilong wanem dispela i kamap? Ating bikos long les pasin; keles pasin; no gat veliu long yumi wan wan; no gat gutpela edukesen? Ating sampela i no painim yet kain wok ol i laikim tru?

Planti taim yumi lukluk long ol wok we i mas kamap hariap tasol na yumi hariap tru long laik wokim na yumi lustingting long ol wok we i no nid long kamap hariap tasol ol i impoten (olsem pasin bilong redim yu yet). Taim yu mekim olsem, yu kilim spirit bilong wok na bai yu bungim hevi olgeta taim.

Long stat, yu mas tingim samting we i impoten tru long yu, bihain yu stat long mekim plen na ol rot bilong helpim yu long abrusim hevi. Yumi mas redi olgeta taim na bihainim hap tok “Prevention is better than cure” o “banisim yu yet bipo hevi kamap e mi gutpela long stretim hevi”.

Lukluk long ol dispela askim na stat plenim wanem rot yu ken bihainim long redim yu yet long kisim samting i impoten long laip bilong yu;

  1. Helt bilong yu em i impoten o bai yu wet inap yu stap long haus sik bipo yu stat long ekt?
  2. Taim bilong yu impoten o bai yu wet inap olgeta taim i kam na abrusim yu i go?
  • Famili bilong yu impoten o nogat?
  1. Wok bilong yu impoten o nogat?
  2. Ol pren bilong yu impoten o nogat?
  3. Bisnis bilong yu impoten o nogat?
  • Laikim, bilip, wisdom, welt o amamas bilong yu em impoten o nogat?

Hevi i save kamap long laip na wok bilong yu taim yu no redim yu yet. Ol gutpela samting i save kamap long ol manmeri husat i save mekim plen na redim ol yet long ol wok bilong ol. Planti manmeri i save pundaun long ol wok bilong ol bikos ol i no redi long wok. Ol  i no save pinisim gut wok ol i statim bikos ol i no redi.

Ol manmeri i save win long laip bikos ol i lukim sans long ol liklik sevis o wok na ol i mekim. Long dispela ol i kisim sans long  mekim gutpela wok moa long ol arapela na ol i pulim ai na tingting bilong ol bos bilong ol. Bikos ol i save na redi long wanem samting ol i laikim.

Rot i go long gutpela sindaun na win long laip em taim yu redim yu yet.

Tok skul kam long buk “Be Inspired” Papa Sam i raitim long Inglis na Carolyne Ketsimur i tanim long Tok Pisin.